„Rankdarbiai domino jau vaikystėje, stebint mezgančią ir neriančią mamą. Smalsumas ir noras kurti savo rankomis mane lydėjo visą gyvenimą. Mano kūriniai gimsta lėtai. Vienas paveikslas gali reikalauti kelių mėnesių, kitas - kelerių metų. Ilgiausiai kurtas darbas, ypač brangus mano širdžiai, yra „Šokolado padavėja“, įkvėpta šveicarų menininko Jean-Étienne Liotard. Šį paveikslą siuvinėjau metus, o visas kūrybos procesas tęsėsi daugiau nei dvejus. Jis tapo mano kantrybės, užsispyrimo ir meilės ilgiems procesams simboliu“ – apie savo meilę siuvinėjimo menui pasakoja Ramunė Jovaišienė. 

Labiausiai menininkę traukia moterų portretai, gėlės ir senųjų meistrų paveikslai. Siuvinėdama reprodukcijas ji jaučiasi tarsi prisiliesdama prie menininkų istorijų ir jų rankų palikto pėdsako.

„Man siuvinėjimas - ne tik amatas. Tai lėtas buvimas akimirkoje, kai nurimsta mintys, o rankos ima kalbėti. Siūlas tampa linija, ramus judesys - pasakojimu, leidžiančiu detalei tapti svarbia“, - dalinasi menininkė. 

Parodoje ji pristato darbus, kurie atspindi jos kūrybinį kelią ir tikėjimą, kad siuvinėjimas gali būti ne tik dekoratyvus, bet ir jausmingas, šiuolaikiškas bei labai asmeniškas.

Susitikti su siuvinių autore kviečiame parodos atidaryme kovo 15 d. 13 val.